Pandemija. Nelegalios migracijos banga. Karas. Infliacija.

Tačiau, nepaisant šių išbandymų, o kartais ir jų dėka, Lietuva sustiprėjo.

Mūsų valstybė tapo stipresne ir saugesne.

Ji atsisuko į žmones – pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos ir paramos.

Ji tapo valstybe, kuri dalijasi su savo piliečiais bendru gėriu ir bendra atsakomybe.

Per šiuos ketverius su puse metų mums drauge, tikiu, pavyko pasiekti esminius – tektoninius – lūžius, kurie keičia valstybę ir visuomenę ir daug metų į priekį įtakos jos gyvenimą. Kokios partijos besudarytų Vyriausybę ir kas bebūtų valstybės vadovu.

Pirmiausia, mes esmingai sustiprinome valstybės saugumą.

Kai perėmiau valstybė vadovo postą, Lietuva nuolat balansavo ant iškritimo iš NATO 2% klubo ribos. 2019 ir 2020 m. rudenį, ekonomikai eilinį kartą augant sparčiau nei numatė Finansų ministerija, mes versdavomės per galvą ieškodami papildomų lėšų gynybai, nes skiriama suma nebesiekdavo 2% BVP. 2.5% BVP gynybai buvo numatytas 2030 m.

Šiandien mes turime dukart didesnį biudžetą gynybai – 2,71% BVP ir numatytą galimybę skolintis tiek, kiek reikės iki Maastrichto kriterijaus.

Profesinės karo tarnybos karių skaičius per ketverius metus išaugo 17 proc., aktyviojo rezervo karių skaičius – 50 proc.

Ženkliai auga Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų skaičius – sustiprinta oro policijos misija, eFP kovinė grupė ir JAV batalionas.

Lietuva užsitikrino, kad sąjungininkai čia bus nuolat – JAV kariai nepertraukiamos rotacijos būdu bus bent iki 2026 m., Vokietija žengė istorinį žingsnį nusprendusi Lietuvoje dislokuoti savo brigadą.

NATO viršūnių susitikime Vilniuje patvirtinti kokybiškai nauji Regioniniai gynybos planai ir rotacinis oro gynybos modelis.

Galiu drąsiai pasakyti – Lietuva šiandien yra saugi nuo išorės grėsmių kaip niekada iki šiol.

Visavertis valstybės saugumas neįmanomas be žmonių įsitraukimo. Visavertis žmonių įsitraukimas neįmanomas be pasitikėjimo valstybe. Visavertis pasitikėjimas neįmanomas be žinojimo, kad valstybė yra žmonių ir žmonėms.

Per mano kadencijos metus pavyko iš esmės pakeisti Lietuvos ekonominę politiką krizių laikotarpiu. Vietoj diržų veržimo – ekonomikos skatinimas. Vietoj socialinių išlaidų mažinimo – pagalbos žmonėms didinimas.

Šį kelią išbandėme per Covid pandemiją su valstiečių Vyriausybe ir Lietuva tapo pavyzdžiu Europos Sąjungoje. Šalimi, kurios ekonomika krizės metu augo.

Šį kelią pratęsėme su dabartine Vyriausybe padėdami gyventojams ir verslui išgyventi energetikos išteklių infliacijos smūgį.

Šios priemonės leido skatinti ekonomiką ir, kas svarbiausia, stiprinti žmonių pasitikėjimą valstybe.

Valstybė suprato, kad žmogui naudingiau padėti nei nepadėti. Žmonės – kad krizės akivaizdoje valstybė jų nepaliks vienų.

Valstybė yra stipri ir saugi tiek, kiek stiprūs ir saugūs jos labiausiai pažeidžiami piliečiai.

Vadovauti valstybei ėjau su Gerovės valstybės idėja ir ją siekiau įgyvendinti visus šiuos metus.

Man Gerovės valstybė tai pirmiausia nelygybės ir atskirčių mažinimas. Ir čia siekiau trečiojo lūžio valstybės požiūryje.

Pirmasis darbas, kurį užsibrėžiau sau ir savo komandai buvo pensijų didinimas. Norėjau, ne tik, kad jos augtų. Norėjau, kad augtų sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis, o atskirtis mažėtų.

Tai pavyko. 2019 m. vidutinė senatvės siekė 344 EUR. 2024 m. ji bus 605 eurai. Su būtinuoju stažu – 644 EUR. Pagaliau esame ties kadencijos pradžioje užsibrėžta 50 proc. pakeitimo normos riba. Tokio pensijų augimo, kokį turėjome Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus, šalyje nebuvo nuo 2007-2008 m. Ir, kas svarbiausia – turime tvarų, nuolatiniai ekonomikos resursais paremtą, pensijų augimą.

Antroji svarbi užduotis, kurią kėliau sau, ir kurią siekiau įgyvendinti su skirtingomis Vyriausybėmis buvo nuolatinis NPD didinimas, taip mažinant dirbančiųjų pajamų nelygybę. Nuo 2019 m. NPD išaugo nuo 300 iki 750 eur.

Ketvirtasis lūžis, kurį pasiekėme kartu ir kuris man yra be galo svarbus, yra pokytis dėl žmonių su negalia padėties. Nuo savo pavyzdžiu skatinamų sprendimų – gestų kalbos vertėjų, kurie ir šiandien, šioje spaudos konferencijoje, padeda man ar Prezidentūros informacijos ir aplinkos prieinamumo didinimo – iki įstatymų iniciatyvų ir paramos Negalios reformai – padarėme daug, kad požiūris pasikeistų, kad visi būtume kitokie.

Penktasis svarbus ilgalaikis pokytis, kurio siekiau ir kurį, manau, pavyko per šiuos metus įgyvendinti, buvo supratimas apie savivaldos svarbą. Iš valstybės podukros, kurią turėjome daug metų, savivalda tapo nepamainomu partneriu. Krizės – ir Covid, ir nelegalios migracijos, ir pagalbos Ukrainai – parodė, kokį svarbų vaidmenį savivalda gali atlikti. Tereikia ja pasitikėti.

Savivaldybės, būdamos arčiausiai žmonių, yra būtent tos institucijos, kurios kuria dar geresnę gyvenimo kokybę vietos lygmeniu. Joms reikalingas finansinis savarankiškumas ir tinkami centrinės valdžios įrankiai užtikrinti kokybiškas švietimo, sveikatos, socialines, kultūros paslaugas žmonėms, piniginę paramą sunkiai besiverčiantiems.

Pavyko pasiekti tektoninį lūžį – ilgų metų diskusijos dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo virto realiu konstitucinio lygmens darbu -priimtas konstitucinis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymas, suteikiantis savivaldai daugiau laisvės investuoti ir kurti gerovę žmonėms.

Svarbūs tektoniniai lūžiai įvyko. Tai – sutelkto darbo su institucijomis ir, svarbiausia, visuomenės pasitikėjimo Prezidentu ir Prezidentūra rezultatas. Žmonių pasitikėjimas man buvo ir yra svarbiausias variklis, siekiant rezultato. Rezultato, kurį pažadėjau jiems ateidamas į šias pareigas. Ačiū už tai. Nuoširdus ačiū visiems už rūpestį Lietuva!

Ar padaryta viskas? Ne.

Ar turime, ko siekti? Taip.

Kai 2019 m. ėjau į Prezidento rinkimus, pirmyn mane vedė tikėjimas, kad visi kartu galime sukurti Saugią, Pagarba žmogui grįstą, Gerovę su savo bendrapiliečiais besidalijančią valstybę.

Tik su patirtimi atėjo žinojimas, ką ir kaip reikia daryti, kad tokia valstybė būtų sukurta.

Mes privalome dar daug padaryti didindami Lietuvos saugumą. 2,5 proc. BVP gynybai yra vakar diena. Šiandien privalome kalbėti apie 3% BVP ar net dar daugiau. Apie tvarų gynybos biudžeto didinimą iki 2030 m. tam, kad išsaugotume ir, reikalui esant, apgintume nepriklausomą Lietuvos valstybę. Nebus jos, nebus nieko.

Mes privalome atlikti visus namų darbus, kad Vokietijos brigada, dėl kurios sutariau su kancleriu O. Šolcu, būtų dislokuota Lietuvoje jau 2026 metais.

Mes privalome susitarti su JAV dėl jos karių nuolatinio dislokavimo Lietuvoje po 2026 m.

Mes privalome įgyvendinti VGT sprendimą dėl divizijos suformavimo ir aprūpinti Lietuvos kariuomenę modernia ginkluote.

Mes įtraukti visuomenę į Valstybės gynybos plano įgyvendinimą.

Valstybė privalo padėti transformuoti šalies ekonomiką. Tai jau vyksta mūsų akyse – kyla lustų gamybos grandinės gamyklos ir didžiausias Europoje biotechnologijų miestas. Vyksta proveržis žaliųjų technologijų apdirbamosios gamybos srityje.

Valstybės ir jos vadovo užduotis – padėti verslui šiame kelyje, išnaudoti visus ekonominės diplomatijos svertus ir narystės Europos Sąjungoje suteikiamas galimybes.

Privalome pasiekti dar vieną tektoninį mąstymo lūžį – verslas ir dirbantieji nėra tik „mokesčių mokėtojai“. Ne. Pirmiausia jie yra valstybės ir jos gerovės kūrėjai.

Privalome toliau mažinti finansinę gyventojų atskirtį. Kai pradėjau vykdyti Prezidento pareigas, atskirtis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų buvo 7 kartai. Šiandien yra 6 kartai. Artimiausioje ateityje turime pasiekti, kad liktų 5 kartai – kaip ES vidurkis.

Vienas žingsnių ta linkme – tolesnis NPD didinimas, siekiant, kad jis prilygtų minimaliam darbo užmokesčiui. Kitas žingsnis – finansinių paskatų praplėtimas vaikus auginančioms šeimoms, jiems skirta mokesčių lengvata.

Žinau, kad Lietuva gali tapti šeimoms draugiškiausia valstybe. Žinau, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šeimoms ypač aktualioms švietimo, sveikatos ir užimtumo bei būsto sritims.

50 proc. pensijų pakeitimo norma taip pat yra tik pirmas – nors ir labai svarbus – žingsnis siekiant sumažinti atskirtį. Jį žengusi valstybė, žinau, turi judėti pirmyn. Privalome pasiekti skandinavišką pensijų lygį, kuris yra apie 60-70 proc. VDU.

Valstybė privalo toliau skirti padidintą dėmesį negalią turintiems žmonėms. Susikoncentruoti į Negalios reformos įgyvendinimą, gerinti tiek paslaugų neįgaliesiems teikimą, tiek ir didinti finansinę pagalbą, žmonių su negalia pensijas.

Privalome žengti tolimesnius žingsnius didindami savivaldos savarankiškumą. Ne Vilnius turi spręsti, kam ir kaip gyventi. Ne Gedimino prospekte turi būti priimami sprendimai, kokį kelią taisyti ar kokį žvyrkelį asfaltuoti.

Privalome planuoti tolesnę savivaldybių kompetencijų plėtrą, perduodant joms finansavimą ir funkcijas, kurias savivaldybės, įtraukdamos ir susitardamos su gyventojais, galėtų atlikti ir geriau, ir teisingiau.

2024-ieji Lietuvoje bus rinkimų metai. Matau realų pavojų, kad svarbūs valstybei sprendimai taps nuolatinių politinių mūšių objektu ir nebus priimami. Taip, kaip šios Vyriausybės buvo palaidota aktuali mokesčių reforma galėjusi užtikrinti tiek jos didesnį teisingumą, tiek progresyvumą.

Todėl kaip valstybės vadovas pirmiausia turiu pareigą užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą. Stiprinti Lietuvos pozicijas nacionalinio saugumo, užsienio politikos srityse ir tuo pačiu siekti, kad Lietuvos valstybė stiprėtų iš vidaus, būtų pasirengusi įveikti bet kokius iššūkius ir užtikrintų ekonomikos ir savo piliečių gerovės augimą.

Tai mano svarbiausia pareiga, kuri riboja galimybes dalyvauti aktyvioje rinkimų kampanijoje.

Kol kandidatai į prezidentus dalija pažadus ir vizijas, aš – įgyvendindamas Lietuvos žmonių man suteiktą mandatą ir pasitikėjimą – turiu atlikti savo pareigą. Šiandien.

Lietuvos žmonės žino mane. Žino, koks aš esu. Žino mano pažiūras.

Žino, kad ekonomikos srityje siekiu įgyvendinti Gerovės valstybės idėją. Todėl vienų esu priskiriamas kairiajai politinio lauko pusei.

Jie taip pat žino, kad laikausi tradicinių vertybių, kad šeima man yra viso ko pagrindas. Kad Lietuvos istorija, lietuvių kalba, kultūra – man yra mūsų valstybės stiprybės šaltinis. Todėl kitų esu priskiriamas dešiniesiems.

Bet aš esu aš. Lietuvos pilietis tikėjęs ir tikintis, kad visi kartu galime sukurti Saugią, Pagarba žmogui grįstą, Gerovę su savo bendrapiliečiais besidalijančią valstybę. Ir žinantis, kokių žingsnių turime imtis, kad tai būtų padaryta.

Žinau, kad tai nėra lengva. Žinau, kad tai kainuoja sveikatos. Žinau, kad nuolat tenka kovoti.

Tačiau aš tikiu. Lietuvos Valstybe. Lietuvos žmonėmis. Lietuvos ateitimi.

Tikiu, kad tektoniniai lūžiai, kuriuos pasiekėme per šiuos daugiau nei ketverius metus, jau pakeitė mūsų valstybę.

Ir tikiu, kad su nauju Seimu ir būsima Vyriausybe galėtume šiuos valstybės stiprinimo ir žmonių gerovės didinimo pokyčius įgyvendinti dar sparčiau.

Todėl nusprendžiau kelti savo kandidatūrą antrajai Prezidento kadencijai ir tikiuosi Lietuvos žmonių palaikymo. Tokio pat, kokį turėjau 2019 metais.